Pirmosios dvi savaitės

Ką nuveikėm per dvi praktikos savaitės, ką pamatėm ir kuo stebėjomės. Aišku, naujovių bus dar nemažai ir ateityje, bet dabar aprašysiu tik dvi pirmąsias praktikos savaites.

I savaitė

Pirmoji savaitė ir pirmoji praktikos diena mokykloje. Kaip žinia, gyvename šalia mokyklos, todėl keliauti ilgai neužtrunka. Paivi prisakė jau 10 valandą ryte būti jos kabinete. Radome nesunkiai, nes sekmadienį ji trumpai aprodė mokyklą. Įėję pasisveikinom, šiek tiek šnektelėjom ir įteikėm lietuviškas dovanas. Smulkios, bet kiek supratau, jai patiko. Atėjo laikas aptarti reikalus. Gavom savo veiklos planą dviem savaitėm į priekį. Trumpai jį apžvelgėm. Susipažinom su keletą mokytojų bei mus kuruojančia matematikos mokytoja Anna. Laikas taip greitai pralėkė, kad nepajutom, kaip atėjo pietų metas. Puikiai mus nuteikė, kai sužinojom, kad gausim mokykloje nemokamus pietus.

Keliavom į valgyklą ir savom akim pamatėm, kaip maitinami mokiniai. Suomijos požiūris į mokinių maitinimą yra labai rimtas. Tai atsispindi ir iš istorijos. Dar karo metu šioje šalyje mokiniai buvo maitinami nemokamai. Taip yra ir dabar. Pats maistas taip pat kokybiškas. Dažnai būna žalumynų. Ar tai salotų, arba vaisius. Mums teko ketvirtis apelsino. Visada yra pieno ar paprasto vandens. Pietūs mokykloje visada būna pertraukos metu nuo 11.25 iki 12.10 val. Pati patalpa gan erdvi ir tvarkinga. Maistą vaikai pasiima patys, galima pasirinkti iš dviejų trijų patiekalų. Yra naudojami padėklai. Taip turbūt ir patogiau, ir tvarkingiau. Po valgio viską reikia nusinešti ir viską sudėlioti į tam skirtas vietas. Visiem viskas aišku ir patogu. Mokytojams galioja tos pačios taisyklės, tik jiems deja tenka už pietus mokėti apie 4 eurus.



Pavalgę pagal planą keliavom į Annos pamoką. Buvom įspėti, kad dabar visoje mokykloje vyksta egzaminų savaitė, todėl pamoka bus konsultacinė. Iš jos sužinojom, jog pamokos trunka net 75 minutes. Mane tai ypač nustebino. Tiek beveik trunka paskaita universitete. Įdomu, kaip vaikai gali išbūti sutelkę dėmesį į dalyką. Pasirodo gali. Pamokos struktūra daug maž panaši visų pamokų, kuriose teko būti. Mokytojas apie 50 minučių aiškiną naują temą spręsdamas uždavinius lentoje. Likusią pamokos dalį mokiniai dirba savarankiškai. Kartais pamokos pradžioje, vaikai užrašo namų darbus lentoje. Tai manau naudinga dvigubai: mokiniai priversti daryti namų darbus ir jie tuo pačiu gali pasitikrinti arba išsiaiškinti. Tačiau šį metodą taiko ne visi mokytojai. Dar krito į akį, kaip atrodo klasės. Kone viskas ko gali prireikti mokymosi procese. čia yra kompiuteris mokytojui, projektorius, Smartboard (lietuviškai būtų "protingoji lenta"), aparatas skaidruolėm (nors šio galimybės platesnės, tarkim mokytojas gali parodyti vadovėlio dalį, uždavinį ar pan.) bei skaičiuokliai. Juos turi visi mokiniai, bet esant reikalui galima naudotis mokyklos. Teko pačiam išmėginti. Galiu pasakyti galimybės jo gan plačios. Beveik visas kompiuterinis matematikos paketas :) Galima rasti lygties šaknis, braižyti grafikus, skaičiuoti išvestinę, tiksliau rasti reikšmę tam tikrame taške. Ko gero gali jis ir dar daugiau, bet tiek teko pačiam atrasti. Vėl pagalvojau, ar neduos šis aparatas neigiamos naudos? Nežinau. Bet jei mokykla vertina juos teigiamai ir leidžia naudotis, manau, tada jis gali pasitarnauti mokymosi procese.


Po konsultacijos niekur keliauti neteko. Į klasę atėjo kita matematikos ir fizikos mokytoja Eija. Anna ją supažindino su Smartboard galimybėmis. Įdomu buvo ir mums stebėti. Pas mus Lietuvoje ši lenta taip pat jau naudojama, tačiau ji yra gan brangi bei stovi dažniausia tik IT kabinete. O dabar aš galiu gyvai matyti, kaip ji gali pasitarnauti dėstant pamokos temą. Anna rodė pavyzdžiais, braižė figūras. Geometrijai aiškinti tai labai patogu. Patiko labiausiai tai, kad čia ne tik mokytojai moko mokinius, bet ir mokytojai moko savo kolegas. Tai mokykla, kurioje mokosi visi.

Po visų darbų mokytojai renkasi į sporto salę, kur žaidžia floorball'ą. Tai ledo ritulio stiliaus žaidimas žaidžiamas salėje. Išbandyti pačiam dar neteko. Manau tą padaryti dar spėsiu. Taip ir baigėsi mūsų pirmoji diena. Įdomi ir pilna įspūdžių.

Antradienį ryte pagal planą keliavom į Helsinkį, ten turėjome susitikti su Jari, jau minėtu švietimo skyriaus atstovu ir kitomis panelėmis iš Tikurilos mokyklos. Jari kolega pristatė Suomijos švietimo sistemą. Didžiausia klausimas deja taip ir liko neatsakytas, kaip ši šalis taip gerai paruošia savo mokinius? Viena iš prielaidų yra pati švietimo sistema, kurią jie naudoja. Bet šią naudoja ne tik Suomija. Bet kuriuo atveju buvo įdomu susitikti. Po pristatymo buvom pavaišinti puodeliu kavos. Toliau turėjom visą dieną laisvą, todėl ėjom apžiūrinėti Helsinkio centro. Grįžom namo apie 15 val. Kaip tik šiuo metu prasideda gimnastika mokytojams mokykloje. Manęs tai nedomina, likau namuose, bet Gražina nuėjo.

Likusią savaitės dalį teko stebėti fizikos bei kitų mokytojų matematikos pamokas. Visos pamokos buvo įžanginės po jau minėtos egzaminų savaitės. Fizikos pamoka savo eiga buvo labai panaši į matematikos pamokas. Įstrigo į atmintį, kad viskas aiškinama pavyzdžiais. Mokslas siejamas su realiu gyvenimu. Tarkim per pamoką mokytoja išsivedė mokinius į koridorių atlikti bandymo. Mokiniai išmatavo aukštį nuo antro iki pirmo aukšto, metė kamuoliuką, laikrodžiu sekė kiek kamuoliukas krito, grįžę į klasė, apskaičiavo krintančio kamuoliuko energiją. Įdomu ir naudinga, o svarbiausia paprasta. Šią savaitę dar teko pavaduoti matematikos mokytoją. Pilnavertės pamokos nevedėm, tiesiog reikėjo prižiūrėti mokinius, o jie sprendė uždavinius. Taip galėjom realiai pasitarnauti mokyklai.

Savaitė pralėkė nepastebimai. Įspūdžių apstu. Juolab, kad turėjom labai daug gero laiko. Be veiklos mokykloje, buvom baseine, Fazer šokolado fabrike, vakarėlyje mokykloje su kitais mokiniais iš Anglijos bei Italijos, saunoje, išbandėm šiaurinį vaikščiojimą (nordic walking) ir išklausėm paskaitą apie maisto kultūrą Suomijoje.


II savaitė

Keliaujam į pirmą chemijos pamoką. Prie ko čia chemija, o gi ne šiaip sau. Galiu paaiškinti. Suomijoje visi matematikos mokytojai gali vesti fizikos arba chemijos pamokas. Įdomus derinys, bet turbūt ir naudingas. Mokymas gali būti integruotas. Ko gero dėl to mums ir teko garbė stebėti chemijos pamoką. Kas dar susiję su mokytojų išsilavinimu, tai visi pedagogai net ir pradinių klasių turi turėti magistro laipsnį. Dar vienas pliusiukas į mokymo kokybę. Grįžtant prie chemijos pamokos turinio, patiko man, nors ir nelabai besidominčiam šia disciplina, atomų dėlionės. Iš jų galima sudėti kokį tik nori atomo modelį. Įdomi ir smagi mokymo priemonė.

Kitos savaitės pamokos buvo tik matematikos. Stebėjom kelių lygių. Panašiai kaip ir pas mus yra pagilintas A lygis ir paprastasis B. Skirtumas tame, kad visus kursus išeiti trunka 3 metus nepriklausomai nuo lygio, tik A lygis turi 10 kursų, o B - 6. Kiekvienas kursas (didelė matematinė tema) turi atskirą vadovėlį. Taigi jų būna nemažai. Vadovėlyje daug pavyzdžių, gale visų pratimų atsakymai. Kiekvienos pamokos neapžvelgsiu, tik galiu pastebėti, kad mokiniai jau pratinami prie įrodymų nepriklausomai nuo pasirinkto lygio, naudoja sumos (sigma) ženklą, funkcijos apibrėžimo sritį vaizduoja kaip tam tikrą aibė (naudoja priklausymo ženklą).

Ketvirtadienį teko pabendrauti su mokytojais, kurie prižiūri ir tvarko reikalus susijusius su nuotoliniu mokymu. Jie mums padarė mažą prezentaciją. Pats pagrindas yra Fronter sistema. Ji pasiekiama naršyklės pagalba. Todėl naudotis patogu iš bet kurio kompiuterio. Toks mokymosi būdas dar naujas. Tačiau mane užtikrino, kad ateitis šiam yra labai šviesi. Kiek tai kainuoja? Mokslas vietiniems gyventojams nemokamas. Taip išeina, kad remia švietimas. Kitiems tenka pakloti 50 eurų už 6-7 mokymosi savaites. Fronter galėsim patyrinėti dar smulkiau, kai turėsim vartotojo vardus. Juos prižadėjo mums padaryti jau kitai savaitei.

Šią savaitė laisvalaikį leidom taip pat labai turiningai. Pirmadienį buvom Helsinkio saloje, kur stovi nuo karo likusios gynybinės sienos. Matėm puikių vaizdų į jūrą. Antradienį buvom Heureka mokslo centre, o vakare stebėjom gyvai ledo ritulio varžybas. Dar vienas svarbus įvykis šią savaitę yra dvyliktokų išleistuvės, ketvirtadienį vyko trumpas atsisveikinimas su mokykla, mokiniai prisiminė brangias akimirkas, vaidino, parodijavo mylimus mokytojus. O penktadienį buvo senų klasikinių šokių vakaras. Kaip jie atrodė klasiškai galite pamatyti žemiau :)

Kita savaitė bus atostogos. Taigi turėsim begalės laisvo laiko. Reikės investuoti į bakalauro darbo rašymą. Dėkui už skaitymą.

Kelionė

Jau atsikėlęs šeštadienio rytą, esu gan įsitempęs. Žinau, jog laukia ilga ir varginanti kelionė. Bilietus jau turime įsigiję. Dėkui už tai Liucinai. Lagaminai irgi daugmaž sukrauti. Juose būtiniausi ir nelabai daiktai bei maistas. Likusi dienos dalis praėjo greitai.

Vakaras. Laikas keliauti į autobusų stotį, Gražina prižadėjo, jog jos brolis pavežės. Stoty sutinkam savo bendražygius. Jau minėjau, kad į Suomiją vykstam kartu su Aurelija, Jolanta ir Liucina. Dar kelio minutės laukimo ir mūsų autobusas čia pat. Susiradom savo vietas ir patogiai įsitaisom. Mūsiškės vienos iš paskutiniųjų. Keista, nes autobusas pustuštis. Galvoju, gal vietos rezervuotos ir bus daugiau įlipančių kituose miestuose. Važiuosim pro gimtąjį Panevėžį, Rygą, dar sustosim kažkokiame Estijos miestelyje. Kaip vėliau pamačiau, tų kitų keleivių nebuvo tiek daug.

Taline išlipom apie 6 ryto. Kaip paaiškėjo, teks dar valandą luktelėt, kol pateksim į laukimo salę. O lauke šalta. Apie -15 laipsnių šalčio. Laukiant, kaip žinia, laikas kaip tik slenka laaabai lėtai. Galiausiai durys atsidarė ir mes jau šiltoje patalpoje. Keltas 11 valandą. Kažką daryti ar keliauti apsidairyti nėra nei noro, nei sąlygų. Esam pavargę bei apsikrovę lagaminais. Dar po poros valandų jau atsidaro parduotuvės ir kavinės. Užsimanėm kavos. Estiškai nemokam, taigi pirma vieta kur tenka pasitikrinti savo anglų kalbos žinias.

Gerokai prieš 11 išgirstam pranešimą, kad jau galima lipti į keltą. Kraunamės mantą ant pečių ir keliaujam savo valtelės link. Kai patekom vidui, pasirodo, jog valtelė ne iš kelmo spirta. Tikras "titanikas". Joje pilna visko: parduotuvių, restoranų bei užkandinių. Turbūt ir daug daugiau, ko dar nematėm. Mes patekom į didelę salę. Gyva muzika, dideli langai, minkšti krėslai - tiesiog jauki aplinka. O kas mum svarbiausia, čia buvo šilta. Keltu plaukėm 2 valandas.
Išlipę iš kelto, susitinkam su Paivi (mūsų mokyklos direktorė), Jari (atstovas iš švietimo skyriaus) bei Aija (Tikurilos mokyklos suomių kalbos mokytoja). Su Paivi teko nemažai bendrauti elektroniniais laiškais, tačiau dabar matau ją gyvai. Bent man pasirodė labai maloni moteriškė.

Visų pirma visus mus veža į Helsinkio vieną iš seniausių restoranų. Važiuodami dairomės. Nauja vieta, viskas labai įdomu. Pastebėjau daug sportuojančių žmonių: dviračiai, slidės, bėgiojimas, rogutės, šiaurinis vaikščiojimas (nordic walking). Paivi trumpai supažindina su Helsinkiu, papasakoja, kas kur yra. Sustojam kažkokioje aikštėje. Tenka luktelėt kitų panelių. Jas vežė Aija. Kaip pasirodė, jos atvyko netgi greičiau nei mes. Restorane bendraujant su Jari sužinojau, kad Suomijoje mokytojai privalo turėti magistro laipsnį. Pagalvojau, tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl jų švietimo sistema tokia stipri.

Po sočių pietų visi keliaujam apžiūrėti mūsų būsimų namų. Jau prieš kelionę žinojom, jog gyvensim mokykloje. Visai turėtų būti įdomu. Tikras realybės šou :) Tačiau yra kiek kitaip. Gyvensim 5 kambarių bute (namuke), tik šis priklauso mokyklai. Rytais kelionė bus trumpa. Belieka išsikrauti lagaminus ir gerai pailsėti. Rytoj laukia nauji darbai.

Pradžių pradžia

Pradžiai prisistatysiu. Mano vardas Arvydas, esu matematikos ir informatikos mokymo (MIF) ketvirto kurso studentas. Kuriu šį blogą, o gal geriau sakyt tinklaraštį, norėdamas aprašyti savo Erasmus praktikos Suomijoje Sotunki mokykloje įspūdžius. Ši mokykla randasi Vantos miestelyje apie 20 km į šiaurės rytus nuo Helsinkio. Teko jau net ir pasidomėti. Informacijos radau pakankamai. Išsiaiškinau ir koks klimatas ten. Teko užtikti net ir youtube vietinių mokinių susuktą filmuką. Susidariau ir pirmą vaizdą apie mokyklą. Be abejonės jis tik teigiamas.

Kaip man pavyko prasibrauti iki Erasmus praktikos. Jau praeitų metų pavasarį mūsų grupei gerbiama prof. Valentina Dagienė pasiūlė pabandyti laimę. Tai buvo dar labai preliminaru, todėl kad mes pirmieji tokie būtume (iš mūsų specialybės). Jau kitų mokslo metų pradžioje reikalai pajudėjo teigiama linkme. Išreiškiau norą dalyvauti, pildžiau dokumentus ir patekau tarp keletos laimingųjų. O tas keletas buvo išties nemažai. Turiu omeny tik savo grupę. Būtent į Suomiją patekom penkiese. Aš ir mano kolegė Gražina patekom į Sotunkį mokyklą, o Aurelija, Jolanta ir Liucina keliauja į Tikurilos mokyklą (taip pat Vanta).

Na, o toliau laukia pasiruošimas ir kelionė. Gero skaitymo ;)