Vakaras. Laikas keliauti į autobusų stotį, Gražina prižadėjo, jog jos brolis pavežės. Stoty sutinkam savo bendražygius. Jau minėjau, kad į Suomiją vykstam kartu su Aurelija, Jolanta ir Liucina. Dar kelio minutės laukimo ir mūsų autobusas čia pat. Susiradom savo vietas ir patogiai įsitaisom. Mūsiškės vienos iš paskutiniųjų. Keista, nes autobusas pustuštis. Galvoju, gal vietos rezervuotos ir bus daugiau įlipančių kituose miestuose. Važiuosim pro gimtąjį Panevėžį, Rygą, dar sustosim kažkokiame Estijos miestelyje. Kaip vėliau pamačiau, tų kitų keleivių nebuvo tiek daug.
Taline išlipom apie 6 ryto. Kaip paaiškėjo, teks dar valandą luktelėt, kol pateksim į laukimo salę. O lauke šalta. Apie -15 laipsnių šalčio. Laukiant, kaip žinia, laikas kaip tik slenka laaabai lėtai. Galiausiai durys atsidarė ir mes jau šiltoje patalpoje. Keltas 11 valandą. Kažką daryti ar keliauti apsidairyti nėra nei noro, nei sąlygų. Esam pavargę bei apsikrovę lagaminais. Dar po poros valandų jau atsidaro parduotuvės ir kavinės. Užsimanėm kavos. Estiškai nemokam, taigi pirma vieta kur tenka pasitikrinti savo anglų kalbos žinias.
Gerokai prieš 11 išgirstam pranešimą, kad jau galima lipti į keltą. Kraunamės mantą ant pečių ir keliaujam savo valtelės link. Kai patekom vidui, pasirodo, jog valtelė ne iš kelmo spirta. Tikras "titanikas". Joje pilna visko: parduotuvių, restoranų bei užkandinių. Turbūt ir daug daugiau, ko dar nematėm. Mes patekom į didelę salę. Gyva muzika, dideli langai, minkšti krėslai - tiesiog jauki aplinka. O kas mum svarbiausia, čia buvo šilta. Keltu plaukėm 2 valandas.
Išlipę iš kelto, susitinkam su Paivi (mūsų mokyklos direktorė), Jari (atstovas iš švietimo skyriaus) bei Aija (Tikurilos mokyklos suomių kalbos mokytoja). Su Paivi teko nemažai bendrauti elektroniniais laiškais, tačiau dabar matau ją gyvai. Bent man pasirodė labai maloni moteriškė.
Visų pirma visus mus veža į Helsinkio vieną iš seniausių restoranų. Važiuodami dairomės. Nauja vieta, viskas labai įdomu. Pastebėjau daug sportuojančių žmonių: dviračiai, slidės, bėgiojimas, rogutės, šiaurinis vaikščiojimas (nordic walking). Paivi trumpai supažindina su Helsinkiu, papasakoja, kas kur yra. Sustojam kažkokioje aikštėje. Tenka luktelėt kitų panelių. Jas vežė Aija. Kaip pasirodė, jos atvyko netgi greičiau nei mes. Restorane bendraujant su Jari sužinojau, kad Suomijoje mokytojai privalo turėti magistro laipsnį. Pagalvojau, tai galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl jų švietimo sistema tokia stipri.
Po sočių pietų visi keliaujam apžiūrėti mūsų būsimų namų. Jau prieš kelionę žinojom, jog gyvensim mokykloje. Visai turėtų būti įdomu. Tikras realybės šou :) Tačiau yra kiek kitaip. Gyvensim 5 kambarių bute (namuke), tik šis priklauso mokyklai. Rytais kelionė bus trumpa. Belieka išsikrauti lagaminus ir gerai pailsėti. Rytoj laukia nauji darbai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą